MOTERYS APIE MOTERIS

Moterys...kūrėjos, mokytojos, gydytojos, namų šeimininkės...mylėjusios, auginusios vaikus, atsidavusios savo profesinei veiklai, beatodairiškai siekusios joje tobulumo, neskaičiavusios darbo valandų ir nuvogdavusios trūkstamas iš šeimos...Moterys...silpnos ir verkiančios vienumoje, stiprios ir išdidžios kartais tokiame neteisingame pasaulyje...Moterys...bėgančios su vilkais ir ieškančios savų...Kas jos?

Moterys pakalbėti apie moteris susirinko spalio 5 d. Alytaus kraštotyros muziejuje Alytaus soroptimisčių klubo surengtame vakare – Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos projekto „Moterys ir jaunimas – socialinės lyderystės kūrėjai Lietuvoje“ pristatyme. Projektu siekta pagerbti Alytaus miesto žinomas ir daug nuveikusias miestui moteris, kurių nuveikti darbai, o dažnai ir jos pačios, jau nueina užmarštin...

Vakaro vedėja aktorė soroptimistė Inesa Pilvelytė sveikindama susirinkusius kalbėjo: „Dažnai mintimis keliauju į vaikystę, nes iš ten semiuosi moteriškų galių. Pamenu, kaip šokdavau, deklamuodavau močiutės, tetų akivaizdoje, jos mane padrąsindavo ir tas vyresnio žmogaus palaikymas labai reikalingas. Jūs buvot ir esat mokytojos savo dukroms, kolegėms, sutiktiems žmonėms, kiekvienam iš mūsų“. 

Simboliška, bet Mokytojo dieną pirmoji pakalbinta viešnia buvo mokytoja Julija Grabskienė. Ilgus metus dirbusi „Vidzgirio“ mokykloje Julija Grabskienė tapo pirmąja geografijos mokytoja eksperte Alytuje, parengė pedagoginės metodikos rekomendacijas geografijos mokytojams, kartu su mokiniais išleido knygelę apie Alytaus Vidzgirio botaninį draustinį. 2006 m. žmonių virš 70 metų plaukimo varžybose Alytaus mieste iškovojo 1-ąją vietą. Moterims ji palinkėjo daugiau paprastumo ir kantrybės. Toms, kurios sėkmingai siekia karjeros,  – neišpuikti bei daugiau laiko skirti šeimai, vaikams.

Alytaus miesto kultūriniam gyvenimui daug savęs atidavusi Janina Adomonytė, Alytaus muzikos mokyklos mokytoja ekspertė, chorų ir vokalinių ansamblių vadovė, choro studijos „Lakštangėlė“ meno vadovė. Pedagoginį, kūrybinį darbą Janina Adamonytė tęsė beveik iki 80 m. – gerbiama kolegų, vertinama už reiklumą, profesionalumą, pasiaukojimą darbui, labai reikalinga savo mokiniams, atvėrusi jiems kelią į paslaptingą ir sunkiai perprantamą muzikos pasaulį...

Alytiškės dailininkės tapytojos Eglė Bylaitienės kūrybinis palikimas išties gausus ir įdomus. Būdama tautodailininkė, stebina profesionalumu, įdomiais siužetais, originaliomis meninėmis idėjomis. Surengė daugiau kaip 10 autorinių parodų, kasmet dalyvauja Dzūkijos skyriaus organizuojamoje Aukso vainiko parodoje-konkurse. Ilgus metus dirbdama Alytaus miesto savivaldybėje vyriausia žemėtvarkos specialiste 1987 m. organizavo poeto A. Jonyno muziejaus įkūrimą.

Laimutė Šiušienė  – gerai žinoma Alytaus bendruomenėje moteris. Visi, kas pažįsta Laimutę, žavisi jos energija, sugebėjimu bendrauti. Laimutė Šiušienė –  Alytaus politechnikumo (dabar kolegija) braižybos dėstytoja, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos įkūrėja, ilgametė moterų organizacijos „Zonta“ narė, aktyvi moteris ir politinėje veikloje.

Negalima neprisiminti ir Julijos Riabovos, Didžiosios scenos artistės, kuri Alytų paliko būdama aštuoniolikos, bet grįžo po  dvidešimt metų trukusios svaiginančios karjeros Maskvoje – studijos Visasąjunginėje cirko ir estrados mokykloje, pasirodymai su žinomais artistais didžiosiose Maskvos scenose, Kremliaus rūmuose išrinktiesiems, gastrolės po visą Sąjungą. Alytuje kartu su vyru 1982 m.  įkurė cirko studiją „Dzūkija“, mėgėjiško cirko trupę, tapusia žinoma ir laimėjusia daugybę apdovanojimų tarptautiniuose cirko festivaliuose visoje Europoje. 

 Danutė Plytnikienė – liaudies dainų ir šokių ansamblio ,,Dainava“ meno vadovė, respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentė, muzikos pedagogė į Alytų atvažiavo iš Aukštaitijos. „Dainava“ jau beveik 40 metų garsina Alytaus kraštą dainomis ir šokiais toli už jo ribų. Surengta daugiau kaip 1500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, ansamblį pastoviai lanko per 150 narių. Už nuopelnus propaguojant lietuvių tautos liaudies meną, kultūrą, tradicijas, ansambliui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas, o meno vadovė Danutė Plytnikienė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 

Sabina Bitinienė į Alytų atsikraustė iš Kauno, daug metų dirbo Pionierių namų direktore, dvidešimt metų vadovavo Lietuvos neįgaliųjų specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Alytaus skyriui. Nuveikta tikrai daug: suorganizuota neįgaliųjų teatro rajoninis festivalis „Dzūkijos ruduo“, tarptautinis teatro festivalis „Džiaugsmo ašara“, respublikinis muzikos festivalis „Spalvotoji gama“, regioninis dainos ir šokio festivalis. Su neįgaliaisiais aplankyta Danija, Olandija, Lenkija, bet svarbiausia, Alytuje neįgalūs vaikai ir vyresni, su protine negalia, gali lavintis, bendrauti tarpusavyje ir jie yra saugūs, o tėvai pagaliau turi kur nors trumpam palikti savo vaikus.

Gydytoja Birutė Margarita Griškevičienė baigusi studijas pagal paskyrimą atvyko dirbti ir gyventi į Alytų ir jau 55 m. kaip čia gyvena. Gydytoja ilgus metus buvo Alytaus apskrities gydytojų sąjungos pirmininkė, yra Lietuvos gydytojų sąjungos Etikos komisijos pirmininkė, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos narė, „Knygų bičiulių“ veiklos propaguotoja. Užsimezgusi draugystė su Maltos ordino nariais iš Prancūzijos atnešė daug prasmingos veiklos ir dovanų mūsų miestui, o ypač Vaikų globos namų auklėtiniams, kurių gerokai per šimtą turėjo galimybę išvažiuoti į Pietų Prancūziją atostogų metu, kai kurie jų buvo įvaikinti ir dabar ten gyvena.

Teatro režisierė Aldona Balalienė gimė Alytuje, bet būdama penkerių kartu su tėveliais išvyko gyventi į Klaipėdą. Į gimtąjį Alytų sugrįžo po studijų ir įsidarbino rajono kultūros namuose pirmiausiai metodininke, vėliau – Liaudies teatro režisiere.  Ja dirbo beveik trisdešimt metų, per tuos metus sukurta daugybė spektaklių pačiai įvairiausiai auditorijai: vaikams, jaunimui, senjorams, poeziją dievinantiems ir  mylintiems istorinį teatrą, komedijos ir dramos, farso ir tragedijos žinovams, masinių renginių lauko erdvėse ir kamerinio teatro gerbėjams. Dalyvauta pačiuose įvairiausiuose teatrų festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą Alytaus liaudies teatras tapo laureatu. Aldona taip pat ir  poezijos švenčių Alytaus rajone pradininkė, organizatorė, teatrų konkurso „Kaimo liktarna“, skirto kraštiečio teatrologo V. Maknio premijai laimėti, iniciatorė ir puoselėtoja.

Poetė Scholastika Kavaliauskienė gimė Alytaus apskrities Butrimonių valsčiaus Klydžionių kaime.  Gausus rašytojos kūrybos derlius:„devynios eilėraščių knygos suaugusiems, dvi – vaikams skirti eilėraščiai, du dainynėliai su poetu, kompozitoriumi a. a. Jonu Šukiu, penkios knygos – dokumentinės apybraižos, romanas „Vargo bitės“, su žinoma Dzūkijoje kultūros veikėja Genovaite Švabiene sudarėme knygą „Tarškutis. Muzikos, dainos ir šokio kelyje“. Padėjau parengti  prisiminimų knygų – Jono Arbačiausko „Iš kartos į kartą“ ir Magdalenos Karosaitės – „Aš iš Vaivos kaimo“. Išspausdinau respublikiniame leidinyje „Raktai į Lietuvos miestus“  esė apie Alytų, taip pat jau ketvirti metai dalyvauju Lenkijos lietuvių Punske leidžiamame jotvingių krašto metraštyje“. Poetė yra Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė. Paklausta, kaip pavyksta derinti profesinį, kūrybinį ir šeimos gyvenimą, moteris sako: „tam yra nuvogtos iš miego nakties valandėlės, pietų pertraukėlės, kažkokių kelionių autobusu minutės“.

Aldona Marcinkevičiūtė-Marcinkevičienė (g. 1955 m.) sena alytiškė, gimusi Kriaušiuje, augusi Alytaus miesto širdies – miesto sodo – prižiūrėtojo ir sodininko Stasio Marcinkevičiaus šeimoje. Moteris yra tikra gimtojo miesto fanė, jo istorijų sergėtoja ir perdavėja. Kraštotyros muziejuje surengė Miesto sodo nuotraukų parodą, kurias pavyko surasti muziejaus ir privačiuose alytiškių archyvuose. Daug įvertinimų yra sulaukusi Aldona, bet pats brangiausias apdovanojimas gautas 2015 m. – simbolinis Miesto sodo angelas už miesto istorinės atminties ir kultūros vertybių saugojimą.

Angelė Skinkienė į Alytų atsikėlė iš Kauno, kur studijavo medicinos mokykloje (kilusi iš Prienų rajono). Šilumą jos ir vyro namuose rado trylika vaikų iš vaikų globos namų. „Vaikai užaugo, juos keitė kiti. Buvo visko, bet daugiausia šilumos ir meilės. Visi jie mano vaikai“, – pasakoja Angelė. Alytiškėms ji linki stiprybės, labiau mylėti savo vaikus, nepalūžti įvykus nelaimei, kad netektų atsidurti gyvenimo užribyje, o jų vaikams globos namuose. Taip pat moterims linki daugiau drąsos ryžtis globoti svetimus vaikelius, suteikti jiems tikrus namus.

Projekto metu buvo paminėta tik dvylikos alytiškių moterų veikla, tačiau tikimės, kad tęsime šią iniciatyvą, nes taip norisi dar daugiau prakalbinti įdomių asmenybių – sportininkių, verslininkių, menininkių, mokytojų ir kt. profesijų atstovių, kurios savo dvasia ir energija įtakojo dabartinį mūsų miesto veidą. Galbūt kada nors gims ir knyga ar filmas...

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo. Ypač jauniesiems talkininkams: fotografuoti projekto dalyves mielai sutikusioms Gabijai Norkevičiūtei ir Eglei Stankeičiūtei, Jaunimo ir moksleivių kūrybos centro baleto studijos šokėjai Augustinai Kizelytei (mokytoja Raminta Parchomenkienė) ir Alytaus muzikos mokyklos styginių kvartetui (mokytoja Ingrida Krikščiūnienė) už meninę programą. Parodą galima pamatyti Alytaus kraštotyros muziejuje.

 

 Daiva Pasaravičienė