Tarptautinė žmogaus teisių diena
Kasmet gruodžio 10-ąją minime Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Tądien, 1948 metais, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė istorinį dokumentą, pradėjusį žmogaus teisių erą – Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Lietuvos valstybės įsipareigojimas gerbti žmogaus teises buvo pakartotas 1990 m. kovo 11 d. Akte dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimo, o įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos buvo atnaujintas praėjus metams po Kovo 11-osios – 1991 m. kovo 12 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės Žmogaus Teisių Chartijos.
Lietuvos valstybės įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos reiškė, jog Lietuvos valstybė pripažįsta, kad, kaip teigiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, „visiems žmonėms būdingo prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“, kad „jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai“, kad visi žmonės be jokios diskriminacijos gali naudotis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę, saviraiškos laisvę, taip pat teisę tiesiogiai ir per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo valstybę. Pastaroji teisė yra demokratinės valdymo formos pagrindas, išsamiau atskleistas Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 21 straipsnio 3 dalyje: „Žmonių valia yra valstybės valdžios pagrindas; ši valia išreiškiama periodiškuose ir teisinguose rinkimuose, rengiamuose remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise ir vykdomuose slaptu balsavimu arba lygiaverte laisvo balsavimo tvarka“Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje atsispindėjo būtinybės ginti demokratiją koncepcija: pagal jos 30 straipsnį jokia žmogaus teisė ar laisvė negali būti panaudota veiksmams, kurias siekiama panaikinti žmogaus teises ir laisves.
Lietuvos Sorotimisčių klubų sąjunga yra Tarptautinės Soroptimisčių Sąjungos narė. Mūsų veikla skirta pagerinti moterų bei mergaičių gyvenimą Lietuvoje, kartu ir visame pasaulyje ir yra nukreipta, kad moterys ir merginos siektų ir įgyvendintų savo asmeninį, kūrybinį potencialą bei turėtų lygias galimybes sveikos, ir darnios visuomenės kūrimui. Įgyvendindamos savo projektus aktyviai giname moterų teises, siekiame užtikrinti jų lygiaverčių padėtį visuomenėje.
Žmogaus teisių apsauga turi gyvuoti visose gyvenimo sferose:
- Teisė turėti ir pasirinkti darbą.
- Teisė į teisingą darbo apmokėjimą.
- Teisė į gyvenimo gerovę.
- Teisė į socialinę apsaugą.
- Teisė į savalaikę ir kokybišką medicininę pagalbą.
- Teisė į mokslą.
- Teisė į nuosavybės neliečiamumą.
- Tautinių mažumų teisės.
- Tikėjimo ir religijos laisvė.
- Teisė į žodžio laisvę.
Sąjungos misija yra moterų tinklo partnerystės pagalba veikti ir sudaryti galimybę keisti merginų ir moterų gyvenimą ginat jų lygias teises, siekiant saugios ir sveikos aplinkos, padedant siekti išsilavinimo, suteikiant lyderystės ir veiklos įgūdžių tolesniam gyvenimui.
Soroptimisčių klubų sąjungos prezidentė Ž. Vyšniauskienė
