Straipsnis "Kauno dienoje"

Kauno klinikoms dovanotas akių kraujospūdžio aparatas vaikams, suteikta galimybė įsigyti profesiją Saugų vaikų globos namų auklėtiniams, pastatyta biblioteka, mokykla, iškastas šulinys tolimame Afrikos kaime, organizuoti pribuvėjos mokslai Naujojoje Gvinėjoje. Visa tai – soroptimisčių darbai.

Geriausia sesuo

"Net ir mažais gerais darbais galime pakeisti visuomenės požiūrį ir pačią visuomenę", – išvardijusi darbus pastebėjo Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos prezidentė Žaneta Vyšniauskienė.

"Bet ar tai – maži darbai? – retoriškai paklausė neseniai iš soroptimisčių suvažiavimo Stambule grįžusi Žaneta. – Pavyzdžiui, padedant Danijos soroptimisčių klubams trims moterims Kaune suteiktas išsilavinimas – jos tapo socialinėmis darbuotojomis, slaugytojų padėjėjomis. Šios moterys gali keisti savo gyvenimus, savo šeimų ir savo likimus."

Kas yra soroptimistės? Kažkokios ypatingos optimistės?

"Taip, mes – optimistės, – šyptelėjo Ž.Vyšniauskienė. – Žodis "soroptimist" kilęs iš lotyniškų žodžių – "soror" – sesuo ir "optima" – geriausia. Išvertus – geriausia sesuo. Sesuo visada padeda, todėl šis žodis nusako pavadinimo esmę – pagalba visuomenės nariams, o pirmiausia –  moterims ir vaikams. Mažais gerais darbais  galime keisti žmones ir visuomenę."

Įvairių šalių delegatės

Soroptimisčių judėjimas prasidėjo seniai. Kadaise tai buvo ir kova už moters teises, išsilavinimą.

Turkijoje įvyko jau dvidešimtasis soroptimisčių suvažiavimas, kuris rengiamas kas ketverius metus.

"Stambule susirinko apie pusantro tūkstančio moterų iš įvairų pasaulio šalių, – pastebėjo Ž.Vyšniauskienė. – Ypač didelis dėmesys skirtas Afrikai. Gera, kai atokiame kaimelyje, kur trūksta vandens, soroptimisčių dėka įsteigta mokykla, saulės elementai, šulinys ir biblioteka."

Arba – Naujojoje Gvinėjoje, kitiems žinomoje kaip Papua, kur moterys daug dirba ir gimdo laukuose, pasaulio soroptimistės savo lėšomis organizavo mokyklas moterims, kurios pasiryžusios tapti pribuvėjomis.

Iš smulkmenų – dideli dalykai

"Yra ne tik tolimų kraštų istorijų, – siūlo grįžti į Lietuvą nuo 2014 m. spalio rotacijos principu mūsų šalies soroptimisčių prezidente dvejiems metams išrinkta Žaneta. –  Gera, kai Šilutės soroptimisčių klubas Saugų vaikų globos namuose įsteigė klasę ir globos namų auklėtiniai gali įsigyti išsilavinimą. Jei vaikai nori, jie gali mokytis virėjo, kirpėjo, daržininko profesijos. Tapti virėju ar daržininku – smulkmena? Tiems vaikams – ne. Vaikų globos namų auklėtiniams suteikta galimybė keisti gyvenimą savo pastangomis."

Paradoksas, bet Aleksote funikulieriaus aikštelėje pirmasis biotualetas buvo įrengtas soroptimisčių dėka. Aparatas matuoti kraujospūdį vaikų akims. Senelių globos namų Ežerėlyje lankymas ar Kleboniškio valymas. Tai – dar keli iš daugelio mažų gerų darbų.

"Pagrindinė mūsų pagalba – išsilavinimas, švietimas ar paskaitos, pavyzdžiui, kaip  paaugliams nepakliūti į prekybos žmonėmis tinklus, kurie audžiami pasauliniu mastu, – pasakoja Ž.Vyšniauskienė. –  Lietuvoje labai daug dirba "Caritas", policija. Mūsų, soroptimisčių, tikslas yra prevencija. "Žmogus – ne prekė". Tai – paskaitos įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose į kuriuos ir vyksta mūsų soroptimistės."

Vaikų ir moterų problemos mūsų šalyje ir trečiosiose pasaulio šalyse, anot Žanetos, kartais labai skiriasi.

"Afrikoje vaikai laimingi gavę paprastų drabužėlių, šortų, į kuriuos mūsų vaikai net nepažvelgs, – Žaneta pripažino, kad skurdžių šalių vaikai laimingi žaisdami ir su padangomis ar pagaliukais. – Deja, pas mus neretai laiko stoką savo vaikams suaugusieji kompensuoja žaislais, kompiuteriais. Tačiau geriau bendrauti su vaiku ar pasekti pasaką, skirti jam dėmesio, nei nupirkti prabangų telefoną."

Ar vyras turi būti Batmenas?

Per suvažiavimą Stambule daug dėmesio skirta berniukų auklėjimo klausimams.

"Kaip juos auklėjame, tą ir turime. Pagrindas priklauso nuo auklėjimo šeimoje, – teigė Lietuvos soroptimisčių klubų judėjimo prezidentė. – Nemaniau, kad mūsų šalyje tiek daug moterų kenčia fizinį ir psichologinį smurtą. Reikia daug dėmesio skirti berniukų auklėjimui."

Ar tai – akmuo į moterų daržą, nes mūsų šalyje kol kas daugiau dėmesio vaiko auklėjimui skiria mama, mokytojos – taip pat moterys?

"Kaip mes dabar auklėjame būsimus vyrus? Neverk, būk visada stiprus, atsakingas, nerodyk silpnumo. Tačiau vyrai taip pat turi emocijas, jausmus, jiems reikia ir švelnumo, kartais išsiverkti. Jie pavargsta visą laiką būti stiprūs, o tai po to neretai pavirsta agresyvumu. Koks vyro įvaizdis formuojamas? Raumeningo, stipraus, emocijų nerodančio ir niekada neverkiančio Batmeno", – kalba Ž.Vyšniauskienė ir sako, kad metas griauti stereotipus.

Darbo ir viryklės nepakanka

Po suvažiavimo Turkijoje Ž.Vyšniauskienė įsitikinusi, kad Islamo šalyse, priešingai nei mums atrodo, moterys nepatiria daugiau agresijos ir nėra labiau skriaudžiamos.

"Ir, beje... – pastebėjo Žaneta. – Supratę, kad vyras neturi būti visais gyvenimo atvejais stiprus ir neklystantis, padėsime jiems suprasti, kad moteris neturi būti paklusni ir visą laiką stipri." Pasak jos, tarp vyro ir moters dar yra daug nesusikalbėjimo, todėl reikia, kad vyrai dažniau būtų šeimoje.

Kodėl Žaneta tapo soroptimiste?

"Norisi padėti kitiems, bendrauti, dalytis patirtimi. Čia – daug įdomių, protingų moterų. Neužtenka būti darbe ar namuose prie viryklės, darže", – teigė Ž.Vyšniauskienė.

Ar soroptimistės neignoruoja vyrų, nors kalba apie lygybę, o didžiausią dėmesį skiria moterims ir vaikams?

"Ne, ne, mes – ne feministės, beveik visos turi šeimas, vaikų, anūkų, – šyptelėjo prezidentė. – Todėl akcentuojame dėmesį berniukų auklėjimui nuo vaikystės. Jei sutuoktinis, vaikai, šeima tavęs nepalaikys, gerų darbų nepavyks padaryti, nes tai reikalauja daug laiko, atsidavimo."

Todėl neatsitiktinai Pasaulio soroptimisčių suvažiavime Turkijoje iš tribūnos moterys ir naujai išrinkta šios sąjungos prezidentė iš Naujosios Zelandijos Yvonne Simpson pirmiausia dėkojo savo vyrams.

Pradžia – JAV

Pirmasis soroptimisčių klubas buvo įkurtas dar 1921m. Oklande, Kalifornijoje, Amerikoje.

Netrukus klubai kaip karoliukai pasklido visoje Amerikoje, vėliau – Europoje, dar vėliau – Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Tailande ir kt.

Dabar ši tarptautinė visuomeninė organizacija vienija daugiau nei 90 tūkst. narių iš 119 pasaulio šalių. Organizacija vienija 3 000 klubų.

1992 m. Kaune buvo įkurtas pirmasis soroptimisčių klubas. Tai – ne politinė ir ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – padėti moterims, vaikams bei paaugliams atrasti vietą savo gyvenime.

Lietuvoje soroptimisčių klubai veikia Kaune, Vilniuje (du), Alytuje, Raseiniuose, Panevėžyje, Pasvalyje, Klaipėdoje, Šilutėje. Klubai jungia 150 narių į Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungą.

http://kauno.diena.lt