Susitikimas su vyriausiu rašinių konkurso dalyviu

2014 m. rugpjūčio 14 d. Daugoduose, ant Dubysos kalno, Gruzdiškės kaimo bendruomenė šventė Žolinę,  kurioje susitikome su Lietuvos soroptimisčių skelbto rašinių konkurso dalyviu, rašiusiu apie Gabrielę Petkevičaitę - Bitę, Petru  Žemkausku. Rašytojas  šiuo metu gyvena Kaune, ir mes, pakviestos į bendruomenės šventę,  turėjome puikią progą padėkoti  garbiam svečiui už dalyvavimą rašinių konkurse  ir įteikti nominaciją "Vyriausias konkurso dalyvis".   O dar bevadinančios save bitutėmis,  padovanojome medaus stiklainį, papuoštą gėlėmis.  Juk ŽOLINĖ!

    MEDAUS NEŠĖJA  

            Devynioliktojo amžiaus vidurys. Joniškėlio ligoninės vedėjo, Lietuvos bajoro Leono Petkevičiaus šeimoje šventė: gimė dukrelė Gabrielė. Jos tėvas, besimokydamas Kijevo universitete, paveiktas pažangių Rusijos demokratų idėjų, parsivežė jas ir į carizmo smaugiamą Lietuvą, tokią pačią siekė išauklėti ir savo dukrelę. Ir neapvylė: Mintaujos mergaičių mokykla suteikė jai mokslo žinių, pažintis su Lietuvos švietėju Laurynu Ivinskiu padėjo įtvirtinti demokratines pažiūras, ir visą savo gyvenimą Gabrielė pašventė paprastų liaudies žmonių kultūrinimui ir švietimui. Tam ją visą laiką skatino ir tėvas.
            ,,Tu pati matai, kad visa šalis paskendusi analfabetizme, skursta apsiaustuose tamsybės“ – rašė Gabrielė apie savo tėvo pamokymus.
            Silpnokos sveikatos buvo Gabrielė, ją kankino ir stuburo iškrypimas, bet ji visomis jėgomis įsijungė į tautinį judėjimą, švietimą: dirbo privačia mokytoja, talkininkavo vaistinėje, baigė net specialius bitininkystės kursus. Tai jos, darbščiosios bitutės, jai padiktavo Bitės slapyvardį, kuriuo, jau tapusi rašytoja, pasirašinėjo po savo kūriniais. Ji įkūrė „Žiburėlio“ draugiją, kuri šelpė neturtingus moksleivius, kultūros veikėjus, net rašytoją Žemaitę, Joną Biliūną ir kitus. Pasirašinėdamos Dviejų Moterų slapyvardžiu, ji su Žemaite sukūrė net keletą pjesių, kurios buvo statomos vadinamuose Klojimo teatruose.
            O kiek Petkevičaitė nuveikė kovodoma už moterų vaidmenį visuomenėje! Ji pirmininkavo pirmame Lietuvos moterų kongrese, įsteigė Lietuvos Moterų sąjungą, buvo išrinkta į Lietuvos steigiamąjį Seimą, kaip seniausia jo narė, pirmininkavo posėdžiuose. Visur jos buvo pilna: dirbo ,,Lietuvos žinių“ redakcijoje, mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, išlaikė net felčerio egzaminus.
            Bitės kūrybinis palikimas irgi nemažas: dviejų dalių romanas ,,Ad astra“, dvi ,,Karo meto dienoraščio“ knygos, daugybė apysakų, apsakymų, dramos kūrinių. Jau Lietuvoje nepriklausomybės metais ji išleido ,,Pasaulinės literatūros vadovėlį“, apimantį senovės Rytų ir graikų literatūrų istoriją, atsiminimų knygą ,,Iš mūsų kovų ir vargų“ ir kitus leidinius.
            Ir dabar, atsitiktinai atsivertęs jos knygelę ,,Nutrūko styga“, net pakraupau perskaitęs apsakymą ,,Iš gyvenimo verpetų“: vaizduojama Sibiro Lenos upė, kovotojų prieš carizmą tremties vietos, lietuvių tremtinių gyvenimas! Tai Bitė pirmoji atskleidė stalininio Sibiro tremties vietų vaizdus ir tremtinių gyvenimo sąlygas, kurios, pasirodo, ir tada niekuo nesiskyrė nuo caro laikų Gulagų, kuriuose buvo engiami mūsų laikų žmonės! Vienintelis skirtumas tik tas, kad carų laikais Lenos upe tremtiniai plukdė sielius, o stalininėje Lenoje buvo verčiami ieškoti aukso.
            Ištisas epochas pragyveno Gabrielė Petkevičaitė – Bitė per savo gyvenimą. Silpna kūnu moteris parodė tokią dvasios tvirtybę, tokį darbštumą, kad ji tikrai verta Bitės, medaus nešėjos, slapyvardžio!
 
Petras Žemkauskas
Gimimo data: 1928 10 06
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų ir Žurnalistų sąjungų narys, tautotyrininkas