Kreipimasis į Lietuvos žmones dėl Lietuvos piliečių padėties Pietryčių Lietuvoje

ZONTA International  Vilnius, Lietuvos Soroptimisčių klubų sąjunga, LUMA, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos kreipimasis į Lietuvos žmones dėl Lietuvos piliečių padėties Pietryčių Lietuvoje

Kodėl svarbi tarptautinių moterų organizacijų nuomonė?

Zonta, Soroptimistės, LUMA – tarptautinės visuomeninės organizacijos, kurių nuostatose įtvirtintas lygių galimybių siekinys, jos dalyvauja pilietiškumo įtvirtinimo, kovos su įvairių rūšių smurtu programose. Atstovaujame visuomenines moterų organizacijas, kurios nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo globoja  lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje – ieško ir skatina dirbti šiose mokyklose jaunus specialistus, inicijuoja įvairius renginius mokyklose, labdaringai remia mokyklų saviveiklinius kolektyvus. Sukaupta situacijų patirtis,  betarpiškai susiklostė bendras problemų vaizdas. Todėl turime argumentais ir konkrečia patirtimi paremtą nuomonę.

Ką mes pastebėjome?

Bendra švietimo šiame regione situacija neatitinka šiuolaikinių standartų. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą sudaro tik 7,8 proc., 37,8 proc. išsilavinimas pagrindinis arba žemesnis nei pagrindinis. Pastebėjome, kad Pietryčių Lietuvoje veikiančios lenkų ir lietuvių mokyklos dirba nelygiomis sąlygomis. Per ilgus metus susiklostęs Pietryčių Lietuvoje eilinių žmonių sugyvenimas prarastas, menka lietuviškai ir lenkiškai kalbančių bendruomenių tarpusavio sąveika. Tapatybės klausimai dirbtinai eskaluojami. Silpni eilinių rajono gyventojų ekonominiai, išsilavinimo ir kt. rodikliai sukuria palankią dirvą įvairioms manipuliacijoms, tarp jų ir politinėms. Stebina ne nuolatiniai gyventojų skundai, o tai, kad jų klausomasi tendencingai. Stebime, kad rajone de facto jau įtvirtintas nevalstybinės lenkų kalbos vartojimas viešojoje erdvėje, nors ne tik  lietuviai, bet ir nelietuviai  nėra patenkinti  nuolatiniu lenkų kortos akcentavimu ir vietinės valdžios spaudimu elgtis pagal jų primestą modelį. Neįvertintos šių reiškinių pasekmės.

Ko norime?

Norime aktyvesnės šio krašto žmonių – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių ir kitų – savitarpio diskusijos. Kadangi jau daug metų savi ir svetimi intelektualai, valdžios atstovai lietuvius gąsdina nacionalizmo baubu, skatina rodyti nepamatuotą entuziazmą, atsisakant prigimtinių teisių ir laisvių, apmaudu stebėti Lietuvos Konstitucijos „perrašymo“ procesą,  matyti neorią mūsų valdžios laikyseną tariamai nukreiptą į Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimą, o iš tiesų į vienašališką Lenkijos įpareigojimų (namų darbų!) vykdymą. Mes, lietuvių bendruomenė, patys esame susikoncentravę daugiau į savo nuosavos gerovės, bet ne viešojo intereso reikalus – tad giliau diskutuojančių gretos kol kas nesutelktos.

Konstatuojame, kad pirmiausia Vilniaus rajono valdžia turėtų prisiimti atsakomybę už skundus ir tai, kad lietuvių skaičius čia nuosekliai ir dirbtinai mažinamas, jiems sudaromos apsunkintos sąlygos, kad prisidengiant Lenkijos parama, skatinamas psichologinis smurtas – ir prieš čia gyvenančius lietuvius, ir nemenkos dalies vietinius lenkus.

Todėl remiame tuos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, žiniasklaidos veiksmus, kurie stiprina Lietuvos, kaip pilnateisės ir suverenios Europos Sąjungos valstybės, teritorinio vientisumo užtikrinimą, visų tautybių Lietuvos piliečių bendrą santalką, toliau kuriant Lietuvos valstybę, puoselėjant modernios tautos vertybes. Valstybėje bendravimas remiasi valstybine kalba. Modernioje valstybėje netrukdoma mokėti ir savo aplinkoje vartoti keletą kalbų. Kalbų įvairovė yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių. Manome, kad kalbų mokymąsi Pietryčių Lietuvoje reikia plėsti – gyventojai turi turėti motyvaciją ir galimybę geriau išmokti ne tik valstybinę lietuvių, bet ir anglų bei kitas mūsų erdvėje plačiai vartojamas kalbas. Kalbiniai gebėjimai, kultūrinės tradicijos ir bendrapiliečių sugyvenimas – didžiulis turtas. Prisiminkime Jono Pauliaus II telkiantį kreipimąsi į „lenkiškai kalbančius lietuvius“.

Mūsų tikslas – sutelkti visuomenines organizacijas, ypač tarptautines, kad jos sutartinai dirbtų, formuluojant ir išryškinant svarbiausius siekius šio regiono raidoje, skatinant atitinkamas valdžios institucijas sukurti sugyvenimo pagrindus ir garantuoti jų įtvirtinimą.
Mūsų organizacijos pasirengusios inicijuoti kalbų mokymosi, tarpkultūrinės komunikacijos aktyvinimą Pietryčių Lietuvoje. Atsigręšime mes ir  kviečiame atsigręžti visus  į mokslinių tyrimų, būtinų situacijai šiame regione įvertinti, aktyvinimą, viešinimą ir integraciją į sprendimų priėmimo procesus. O šiandien pasisakome prieš grupinių interesų veikiamus politizuotus sprendimus: pavardžių rašymą lietuviškuose pasuose pirmame puslapyje lenkų kalbos abėcėlės rašmenimis (tam yra antrasis). Dar griežčiau nepritariame vietovardžių rašymui lenkiškai, laikome tokį LLRA reikalavimą nedviprasmišku žingsniu link Pietryčių Lietuvos autonomijos.
Primename, kad pagal tarptautinius dokumentus ir tą pačią dažnai minimą 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį matomi ir girdimi turi būti visi, ir visi turės teisę „individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis“. Kaimyninė Lenkija jau seniai išsprendė analogiškas problemas, atsižvelgdama į Lenkijos valstybės interesus.

Yra teigiančių (A. Narbutas, 2014 ir kt.), kad turime iškilių specialistų, norinčių savo idėjomis ir ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie mūsų visų gerovės kūrimo. Tačiau verta susirūpinti, kodėl mūsų valstybėje neveikia mechanizmai, leidžiantys įsisavinti pilietinės visuomenės teikiamą naudą. Todėl imamės iniciatyvos.

Tikime, kad mūsų kvietimą dėl visuomeninių organizacijų talkos, sprendžiant išvardintas problemas, palaikys visuomenė, pamatys žiniasklaida, o politikai ir valdžios institucijos pasinaudos visuomenės ir mokslo bendruomenės patirtimi, kuri buvo tokia reikšminga siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Valdžios institucijų sprendimų aukščiau įvardytais valstybės gyvenimo klausimais – ne tik išorinės grėsmės, bet ir vidaus problemų – reikėjo jau vakar. Reikia protingai suskubti, matant prarastą nusivylusių bendrapiliečių pasitikėjimą.  

Mes veiksime – stebėsime, vertinsime, informuosime, reikalausime, panaudodamos savo ir tarptautinę patirtį. Kviečiame telktis ir veikti drauge. Nuosekli informacija apie planuojamus ir vykdomus veiksmus, akcijas, tyrimus ir kt. bus skelbiama atnaujinamose internetinėse minėtų organizacijų svetainėse – www.zonta.lt, www.soroptimist.lt, www.luma.lt, taip pat pagal galimybes  žiniasklaidoje.