Nubėgančios vasaros palydėtuvės Gačionių dvare

Nubėgančią vasarą Vilniaus Soroptimist 1-ojo klubo narės rugpjūčio 30 – rugsėjo 1-osiomis dienomis palydėjo vaikštinėdamos Gačionių dvare.

Atvykus mus pasitiko liepų alėja, nepaprasta ramybė, išpuoselėta aplinka, su kur-ne-kur boluojančiais baltais staliukais, suoliukais ir tarsi iš amžių glūdumos išniręs tamsaus medžio dvaras su šeimininku baronu Piotru Rozenu. Pasisveikinęs pakvietė vidun, kur mus apgaubė klasikinės muzikos garsai...

Turime pasigirti – pietaujant, vakarieniaujant, pusryčiaujant, baronas mums patarnavo prie stalo, neleisdamas nė kiek padėti, elegantiškai palaikė pokalbį, o vakare kartu klausėsi nuostabios muzikos, kurią mums padovanojo klubo narė, smuikininkė Vilija Pranskienė, su savo drauge Gražina. Vėliau klasikinės muzikos garsus pakeitė kiti ritmai, nes čia visas stebino Aurelija Mierkienė, smagiais šokių judesiais parodžiusi, ko išmokstama lankant linijinių šokių pamokas.

Buvo nuostabus vakaras...

Ankstų rytą dvaro viešnios sutiko Južintų bažnyčioje, mišiose, kur Vilija nustebino južentiškius, smuiko garsais užpildydama bažnyčios erdvę.

 

Šiek tiek dvaro istorijos.

 

Dvarą iš Kuršo kilę baronai Rozenai valdė apie tris šimtmečius.

Išlikę neoklasicistiniai mediniai dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 metais pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą.

Dvaro baldai ir meno vertybės ypač nukentėjo I pasaulinio karo metais.

Apie 1940-uosius Rozenų šeima buvo ištremta, o dvaras nacionalizuotas.

Sovietiniu laikotarpiu čia buvo kolūkio kontora, biblioteka, kultūros namai, gyvenamieji butai ir sandėliukai. O vienoje patalpų – net vištidė.

1990 metais dvaro rūmus susigrąžino Lietuvos pilietybę išsaugojęs baronas Antonas Rozenas, kuris, pabėgęs iš sovietinių lagerių, gyveno Lenkijoje.

XXI a. pradžioje Antonas Rozenas dvarą padovanojo sūnui Piotrui Rozenui.

Ponas Piotras savo rankomis restauravo jo seneliui Piotrui ir tėvui Antonui priklausiusio dvaro rūmus. Rūmų išorės ir vidaus detalės atkurtos iš išlikusių fotografijų. Dvaro prieš Pirmąjį pasaulinį karą vaizdas išlikęs ir 1913 m. išleistoje Józefo Weyssenhoffo medžiotojų apsakymų knygoje „Sabalas ir panelė“ (lenk. „Soból i pana“).

Šeimos istorija ir palikimas ponui Rozenui labai svarbūs. Ant sienų kabo išlikusios dvaro ir šeimos istoriją menančios nuotraukos, gausi knygų biblioteka.

Po mišių ir pusryčių, atsisveikinusios su romantiškuoju baronu Piotru, iškeliavome, pakeliui dar kartą užsukdamos į Južintų bažnyčią, kur buvusi Južintų seniūnė papasakojo bažnyčios ir buvusio vienuolyno istoriją…

 

Rima