2019.09.28 - 29 d. susirinkimas ir posėdis Telšiuose
2019.09.28 - 29 d. susirinkimas Telšiuose
Išplėstinis Lietuvos soroptimistinių klubų posėdis vyko 2019.09.28 - 29 d. Telšiuose, Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje.
Po žvakių degimo ceremonijos, viceprezidentė Eglė Liškevičienė posėdžio dalyves supažindino su Europos Federacijos finansuojamo projekto “Moterys puošia pasaulį” detalėmis, prezidentė Violeta Žalgevičienė pasidalijo įspūdžiais iš 21- ojo Soroptimistinio konvento Kvala Lumpure (Malaizija), prezidenčių mokymų Budapešte (Vengrija). Klubų prezidentės pasakojo apie nuveiktus darbus ir tuo pačiu pasidalijo jų vykdymo patirtimi.
Po susirinkimo dalyvavome ekskursijoje po Telšių miestą, kuris yra išsidėstęs ant 7 kalvų: Vilniaus, Zakso, Insulos, Malūnų, Žaliosios, Kiaulės ir Bobės. Kiekviena jų turi atskirą istoriją, kurias vaizdžiai papasakojo gidė.
Telšiai – miestas su gilia istorine praeitimi (https://lt.wikipedia.org/wiki/Tel%C5%A1iai), kurią sumaniai iliustruoja Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų ir dėstytojų meno kūriniai: bronzinis medalis „Kodas“, kuriame užkoduota informacija, skulptūra „Meškos pėda“, įvairiausios, su miesto istorija susijusių meškučių meninės interpretacijos, kiti meno akcentai, labai puošiantys miestą, padedantys miesto istoriją pasakojantiems gidams įdomiai ją perteikti, o turistautojams netgi išpildyti jų norus. Kadangi, pasak gidės, patrynus meškutės skulptūros „Žemaitijos legendos” nosį, išsipildo visi geri norai, todėl mes visos mielai tai darėme.
Telšių miesto istorija glaudžiai susijusi su kadaise čia gyvenusiais žydais, todėl gidė mus vedžiojo po miesto gatves, gatveles ir skersgatvius, kuriuose kadaise šurmuliavo žydų krautuvėlės ir amatai, Turgaus aikštę, kur kažkada buvo jų kepyklos, restoranai ir karčemos. Čia mes sužinojome, kad Telšiuose yra buvusi viena iš žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų, šiame mieste gyvavusi iki 1940 metų, o 1941 m. atidaryta ješiva tokiu pačiu pavadinimu Viklife, Ohajuje, JAV, kur ir šioje šalyje ješiva yra viena iš žymiausių Haredi judaizmo institucijų, kur yra studijuojama Tora.
Telšių menininkai, pagerbdami savo senuosius miestiečius, pažymėjo tai meniniais akcentais, todėl mums labai patiko žydukų skulptūrėlių ieškojimas. Jų suradome pastatų plytose. Gidė siūlė paliesti jų nosis, neatitraukiant piršto apsisukti aplink, žadėdama, kad dėl šio mūsų atlikto veiksmo padaugės pinigų, išminties ir laimės. Mes vėl trynėme skulptūrėlių nosis ir, matyt, čia daug jau buvo to gėrio ieškančių prieš mus, nes jos jau iš tolo blizgėjo ir be mūsų prisilietimų.
Toliau, sekdamos gidės pasakojimą, iš „Rotušės šulinio“, kur vanduo niekuomet neišdžiūsta, gėrėme vandenį, prie skulptūros „Žemaitijos gaublys“ nagrinėjome Žemaitijos vietoves. Klausydamos istorijos apie skulptūrą „Lietuvių skalikas“, sužinojome, kad telšiškis Z. Goštautas atkūrė beišnykstančią skalikų veislę. Taip pat suradome atminimo lentelę, skirtą K. Petrauskui, o prie skulptūros - žaidimo „Pažink Žemaitijos sostinę“ užtrukome kiek ilgiau, nes ridenome geležinį rutuliuką mūsų ekskursijos maršrutu.
Po tokios turiningos ekskursijos, vakare dalyvavome „Džiugo“ sūrio degustacijoje. Ragavome 48-ių, 36-ių, 24-ių, 18-kos ir 12-kos mėnesių brandintą kietąjį sūrį Džiugas, kuris buvo patiektas su obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis, riešutais, uogiene bei medumi. Degustacijos metu sužinojome, kaip šis sūris gaminamas, brandinamas, netgi kaip teisingai jį atpjauti. Sužinojome ir apie ledus, gaminamus iš Džiugo sūrio, juos irgi ragavome. Išgirdome legendą apie Žemaitijos sostinės įkūrėją milžiną Džiugą, jo nuveiktus žygdarbius ir daug kitos naudingos informacijos.
Kitos dienos rytą aplankėme Žemaičių muziejų „Alka“ ir Biržuvėnų dvarą. Puikios gidės neleido nuobodžiauti. Pilnos įspūdžių ir papietavusios „Auksinio elnio dvare“, išvykome į namus.
